_________________________

dundulis

Dar vienos unikalios lietuviškos mielės

Dar vienos unikalios lietuviškos mielės nugulė į NCYC mielių banką. Šias mieles mums pavyko aptikti Vabalninke. Atlikus tyrimus nustatyta, jog šių mielių kultūrą sudaro 4 skirtingos mielių veislės. 2 iš jų dominuoja. Daugiau informacijos sužinosime atlikus išsamesnius tyrimus. O dabar dėkojame NCYC bei Lars Marius Garshol, kad jie padeda išsaugoti mūsų krašto aludarystės genofondą. https://www.ncyc.co.uk/cata…/saccharomyces-cerevisiae-4372

Salyklininkas Romas

salyklininkas Romas

Vakar lankėmės Joniškėlyje pas salyklininką Romą. Ko gero jis paskutinis salyklininkas Lietuvoje, kuris visą darbą atlieka rankiniu būdu. Atsisakęs įvairių skaitmeninių jutiklių bei daviklių, visus grūdo virsmo salyklu tarpsnius vertina savo patirtimi. O patirtis visose srityse neįkainuojamas dalykas. Perkant salyklą, turi įvertinti grūdą. Šie metai nebuvo dėkingi salykliniams miežiams – saulėtomis dienomis miežio grūdas sukaupė

Švedpolis – XIX a. aludarystės rekonstrukcija

Šįkart Dundulio tyrimo objektu tapo XIX a. alaus daryklų aludarystės subtilybės. Bevartant senus carinės Rusijos aludarystės žinynus tekdavo rast juose aprašytus tuometinei Kauno gubernijai priklaususius bravorus. Kas kart aptikdavęs tokio bravoro aprašymą, bandydavai įsivaizduoti, kaip tas bravoras atrodė, kokį alų jis gamino ir kaip jį gamino. Vienas tokių Švedpolio bravoras buvo įsikūręs dabartiniame Žagarės miestelyje.

Tarptautinę Gruit dieną pasitinkam Kiečių alumi

Turbūt supratot, jog mums Gruit alūs tiek pat svarbūs kiek ir vietinė tradicija. Todėl Dundulio aludariai nusprendė prisijungti prie Tarptautinės Gruit dienos šventimo.  Šią dieną mes jau švenčiame 4 metus, todėl nusprendėme ją pasitikti jau įprastu tapusiu Kiečių alumi. Kaip ir pridera tikram Gruit alaus virimui, Kiečių alui virti praktiškai nenaudojame apynių. Tiksliau pasakius, naudojame

Grikis – Musteikos grikių dzūkiškas porteris

Šiais metais Dundulis nemažai laiko skyrė Lietuvos aludarystės studijoms. Raškėm lietuviškus apynius Botanikos sode ir savo soduose, bėgiojom po Lietuvos kaimus ieškodami lietuviškos mielės, malėm lietuvišką salyklą. Bet žinot, vienas nuostabiausių kraštų, kur renkamos žolės mūsų žoliniams alums – Dzūkija. Dzūkija mus tikrai apžavėjo tiek savo grožiu, tiek gamtos stebuklingu dvelksmu. Tad šią savaitę, mes

Apynių sode

Apynynas

Paskutinę vasaros dieną Dundulio aludariai sudalyvavo VDU Botanikos sode organizuotoje derliaus talkoje.  Botanikos sode  1924 metų įkurtame, prieš kelerius metus atnaujintame apynyne auginama unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija – 28 apynių veislės ir 19 laukinių pavyzdžių, surinktų iš įvairių sodybų Biržų, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio ir kitų Šiaurės Rytų Lietuvos rajonų. 

Lipčius

Naujas midaus alus, skirtas rudens lygėm paminėti – „Lipčius” 5.5%. Daug liepų lipčiaus medaus, šiek tiek kvietinio salyklo, liepų žiedų ir pelkinės vingiorykštės. Fermentuotas dviejomis mielėmis – belgiškomis Abbey, bei angliškomis Nottingham, pasižymi bruit’ui būdinga sausa pabaiga ir lengva pelkinės vingiorykštės rūgštele bei lengvai atpažįstamu liepų žiedynų aromatu.     Kur paragauti: http://bit.ly/lipcius

IPA diena su Kita Puse

Šiandien  Pasaulis mini IPA dieną. O mes ją pasitinkam su nauju kūriniu – Kita Puse. Kvietinė IPA „Kita pusė” tai mūsų aludario Donato visapusiškas kūrinys. Vasariška kvietinė IPA. Kupina citrusinių vaisių aromato, kurį palydi sausa kvietinio salyklo rūgštelė bei NEIPA mielių sukurti tropinių vaisių esteriai. OG:  13.3 P;ABV: 5.5 %IBU: 30; EBC: 8 Kur : http://bit.ly/kitapus

Senalis ” Moko Maukas”

Nors jau daug esame rašę apie akmeninį alų Moko Mauką. Tačiau kiekvienais metais darant šį alų vis atsiranda ką naujo paporint. Gal pradėkime nuo to, jog būtent virimo dieną mūsų bičiuliui Vykintui kilo mintis senuosius alus užvadinti bendru vardu senaliu. Iki tol mes ilgai sukome galvą, kaip įvardinti tradiciniu būdu daromą alų. Iki šiol visi

Džion Borna

Mažai kas tėra girdėjęs apie tikrą žemaitišką alų. Gal kas kaštavoję „trakaliaus” ,  daryto iš gruzdintos juodos duonos ir cukraus,  bet kad visai nesenai Žemaitioje darytas tikras salyklinis alus, žino ne kiekvienas. Salyklinio alaus darymo eigą Žemaitijoje  1935 m. užfiksavo etnologas A. Vaitiekūnas . Tyrinėtojas susirūpinęs tikrojo alaus virimo tradicijų išlikimu, detaliai aprašo tikrojo žemaitiško