_________________________

Alaus istorijos

Alus LDK viduramžių miestuose

Ar tikrai viduramžiais alus atstojo vandenį ir šis gėrimas buvo vartotas kasdien? Į šį klausimą tiesmukai neatsakysim, bet bandysim iliustruoti faktais ir to meto amžininkų mintimis. Štai žymioji vienuolė Hildegarda iš Bingeno 1150 m . savo veikale “Physica Sacra” pažymi : „Nesvarbu, ar žmogus yra sveikas, ar jis serga, jei jis ištroškęs, jis turėtų gerti

21 rugsėjo, 2021

Baltijos porteris

Jeigu tektų šiandien apibūdinti Baltijos porterį, tikriausiai nedvėjodami sakytume, jog tai tamsus, stiprus pilno kūno, fermentuotas žemutinės fermentacijos mielėmis alus, kuriame dominuoja salyklo derinio sukurti džiovintų vaisių, karamelės ir kavos poskoniai, bei silpnas apynių aromatas. Tokių savybių alus mūsuose ilgą laiką buvo tiesiog vadinamas porterio vardu. Reiktų pastebėti, jog Baltijos Porterio sąvokos atsiradimas visai nesenas.

4 kovo, 2021

Alaus gatvė ir Alaus skersgatvis Vilniuje

Dabartinė M. Daukšos gatvė Vilniuje . kažkada vadinosi Zaułek Piwny, ulica Piwna , Пивная, Пивнои переулок, Bier strasse, Alaus gatvė. Matyt, šios gatvės pavadinimas rados nuo čia veikusio nemažo Rosenblumo bravoro.

8 sausio, 2021

Alaus nedarant ir Apynių auginimas nyksta

Iš pažiūros lakoniškas tekstukas, bet iš tiesų daug ką pasakantis apie aludarystės tradicijų nykimą Mažojoje Lietuvoje. „Alaus nedarant ir Apynių auginimas nyksta. Tokia antrašte 1890 m. Tilžės keleivis skelbia apie aludarystės nykimą Mažojoje Lietuvoje. „<…>Dar ir dabar visur, kur Lietuvninkai gyvena, Daržuose, prie Tvorų ir Giriose augančių apynių gali matyti, ale jų beveik niekas neberenka.<..>“

4 sausio, 2021

Alus prie sovietų

Alubaris

Ar atsimenate tuos laikus kai nuėjęs į krautuvę alaus paprastai negalėjai nusipirkti,. Alus “pasirodydavo” parduotuvėse ir greit “dingdavo”. Net ir deficitinio alaus nieks nepuldavo aklai pirkti, prieš tai alaus butelį išnagrinėdavo prieš šviesą ar nėra nuosėdų. O prie alubarių nusidriekdavo milžiniškos eilės . Tai buvo tarybiniai laikai. Alaus suvartojimas Lietuvos TSR buvo žemas. Vienam gyventojui

4 sausio, 2021

Salyklininkas Romas

salyklininkas Romas

Vakar lankėmės Joniškėlyje pas salyklininką Romą. Ko gero jis paskutinis salyklininkas Lietuvoje, kuris visą darbą atlieka rankiniu būdu. Atsisakęs įvairių skaitmeninių jutiklių bei daviklių, visus grūdo virsmo salyklu tarpsnius vertina savo patirtimi. O patirtis visose srityse neįkainuojamas dalykas. Perkant salyklą, turi įvertinti grūdą. Šie metai nebuvo dėkingi salykliniams miežiams – saulėtomis dienomis miežio grūdas sukaupė

7 rugsėjo, 2019

Blaivybė

Pakalbėkime nūdienai svarbia tema – apie blaivybę. Su besaikia girtuoklyste Lietuvoje kovota jau senai. Bene pirmieji kovos būdai aprašyti vienuolynų vizitatorių dar XVII a. Už girtuoklystes vienuoliai auklėti rimbais ir pasninku. Švietimo laikotarpiu XIX a. buvo suprasta, jog girtuoklyste įtakoja socialinė aplinka. Mintį, jog su girtuoklyste vien draudimais nepakovosi iškėlė dar XIX a. J. Šimkevičius.

17 sausio, 2018

Kamštuko istorija

„Genialumas slypi paprastume“ – tokį teiginį dar kartą  patvirtina William’o Painter’io išradimas. Išradimas –  apie kurį šiandien net nesusimąstome.  Atrodytų tai smulki detalė , tačiau ji smarkiai pakeitė aludarystės bei apskritai gazuotų gėrimų istoriją. Wiliam Painter  gimė 1838 m. Airijoje. Kaip ir pridera tikram to laiko airiui, būdamas 20 -ies, ieškodamas platesnių galimybių,  emigravo į

16 birželio, 2015

Bravorai ant vandens

Kartu su karais keliauja nepritekliai. Ne paslaptis, jog II – ojo pasaulinio karo metu Europoje ne visur galėjai išlenkti bokalą gero alaus. Grūdų ir kitų žaliavų trūkumas vertė aludarius keisti salyklą runkeliais ir t.t. O ką jau kalbėti apie fronto linijas iki kurių alus paprasčiausiai nenukeliaudavo. Rūpindamasi savo kariaujančiais vyrais Britų admiralitetas ir pats W.

14 vasario, 2014

Kokį alų gėrė cariniame Vilniuje?

Viename  iš 1901 metų Vilniaus dienraščio  „Kraj“  numerių pastebima, jog vilniečiai nelanko arbatinių ir nemėgsta gurkšnoti arbatos. Vilniečiai mieliau renkasi alų, kuris gausiai liejosi vietos aludėse.  XX a. pradžioje Vilniuje buvo per 300 alinių. Miesto gatvės buvo nusėtos aludėmis taip tankiai, jog neretai konkuruojančių alaus daryklų firminės alines skyrė tik siena. Pavyzdžiui, Bobruisko  (dabartinėje P.

14 birželio, 2013