_________________________

dundulis

Alaus gatvė ir Alaus skersgatvis Vilniuje

Dabartinė M. Daukšos gatvė Vilniuje . kažkada vadinosi Zaułek Piwny, ulica Piwna , Пивная, Пивнои переулок, Bier strasse, Alaus gatvė. Matyt, šios gatvės pavadinimas rados nuo čia veikusio nemažo Rosenblumo bravoro.

Alaus nedarant ir Apynių auginimas nyksta

Iš pažiūros lakoniškas tekstukas, bet iš tiesų daug ką pasakantis apie aludarystės tradicijų nykimą Mažojoje Lietuvoje. „Alaus nedarant ir Apynių auginimas nyksta. Tokia antrašte 1890 m. Tilžės keleivis skelbia apie aludarystės nykimą Mažojoje Lietuvoje. „<…>Dar ir dabar visur, kur Lietuvninkai gyvena, Daržuose, prie Tvorų ir Giriose augančių apynių gali matyti, ale jų beveik niekas neberenka.<..>“

Alus prie sovietų

Alubaris

Ar atsimenate tuos laikus kai nuėjęs į krautuvę alaus paprastai negalėjai nusipirkti,. Alus “pasirodydavo” parduotuvėse ir greit “dingdavo”. Net ir deficitinio alaus nieks nepuldavo aklai pirkti, prieš tai alaus butelį išnagrinėdavo prieš šviesą ar nėra nuosėdų. O prie alubarių nusidriekdavo milžiniškos eilės . Tai buvo tarybiniai laikai. Alaus suvartojimas Lietuvos TSR buvo žemas. Vienam gyventojui

Vyšniokas 6.0% – lietuviško sodo vyšnių laukinukas

Tai ypatingas mūsų kūrinys. Turėtume paminėti, jog prie šio alaus skonio kūrybos išskirtinai prisideda nevaldoma laukinės gamtos galia. Ypatingai paruošę šio gėrimo misą atidavėm ją begalei mikroorganizmų, kurių visų mes čia neišvardinsim. Paminėsim keletą: „Saccharomyces“, „Brettanomyces“, „Pediococcus“ ir „Lactobacillus“. Gėrimo skonis labai kompleksiškas, labiau primenantis vyną nei alų. Idant skoniai ir aromatai nebūtų dygūs ir

30 -oji proga

Laisvė mums svarbi kaip oras, o Tėvynės laisvė yra mūsų Laisvės pagrindas. Dėl to pasitikdami mūsų Valstybės – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 -metį nutarėme išvirti taurų gėrimą šiai progai paminėti. Šis midaus alus pradėtas dar 2019 m. ankstyvą rudenį, o supilstytas į butelius ir raudonu vašku antspauduotas, pasitinkant vasario 16 d. šventes. Šio gėrimo kūną

Koyte Poyte

Vienas vienuolis, o gal šiaip linksmas studentas, kilęs nuo Prūsų žemės bei dirbęs skriptorijaus darbą Prahoje, užrašė šmaikštų dvieilį, kuris tapo seniausiu baltų kalbos paminklu. Prūsas – Petrus Fru, taip jis buvo Prahoje vadinamas, šmaikščiame dvieilyje bara dėdę, jog šis nori gert, bet nenori pinigų mokėt: „Kayle rekyse toneaw labonache thewelyse Eg Koyte poyte nykoyte

Dar vienos unikalios lietuviškos mielės

Dar vienos unikalios lietuviškos mielės nugulė į NCYC mielių banką. Šias mieles mums pavyko aptikti Vabalninke. Atlikus tyrimus nustatyta, jog šių mielių kultūrą sudaro 4 skirtingos mielių veislės. 2 iš jų dominuoja. Daugiau informacijos sužinosime atlikus išsamesnius tyrimus. O dabar dėkojame NCYC bei Lars Marius Garshol, kad jie padeda išsaugoti mūsų krašto aludarystės genofondą. https://www.ncyc.co.uk/cata…/saccharomyces-cerevisiae-4372

Salyklininkas Romas

salyklininkas Romas

Vakar lankėmės Joniškėlyje pas salyklininką Romą. Ko gero jis paskutinis salyklininkas Lietuvoje, kuris visą darbą atlieka rankiniu būdu. Atsisakęs įvairių skaitmeninių jutiklių bei daviklių, visus grūdo virsmo salyklu tarpsnius vertina savo patirtimi. O patirtis visose srityse neįkainuojamas dalykas. Perkant salyklą, turi įvertinti grūdą. Šie metai nebuvo dėkingi salykliniams miežiams – saulėtomis dienomis miežio grūdas sukaupė

Švedpolis – XIX a. aludarystės rekonstrukcija

Šįkart Dundulio tyrimo objektu tapo XIX a. alaus daryklų aludarystės subtilybės. Bevartant senus carinės Rusijos aludarystės žinynus tekdavo rast juose aprašytus tuometinei Kauno gubernijai priklaususius bravorus. Kas kart aptikdavęs tokio bravoro aprašymą, bandydavai įsivaizduoti, kaip tas bravoras atrodė, kokį alų jis gamino ir kaip jį gamino. Vienas tokių Švedpolio bravoras buvo įsikūręs dabartiniame Žagarės miestelyje.

Tarptautinę Gruit dieną pasitinkam Kiečių alumi

Turbūt supratot, jog mums Gruit alūs tiek pat svarbūs kiek ir vietinė tradicija. Todėl Dundulio aludariai nusprendė prisijungti prie Tarptautinės Gruit dienos šventimo.  Šią dieną mes jau švenčiame 4 metus, todėl nusprendėme ją pasitikti jau įprastu tapusiu Kiečių alumi. Kaip ir pridera tikram Gruit alaus virimui, Kiečių alui virti praktiškai nenaudojame apynių. Tiksliau pasakius, naudojame