_________________________

Moko Maukas

Kasmetinis akmeninio alaus darymas Dundulio aludariams  tapo savotišku ritualu bei simboline pagarbos lietuviškajai aludarystei išraiška. Neslėpsim  tai puiki galimybė pajusti senosios aludarystės proceso subtilybes, bei pabandyti įpinti tradicijas į modernią šiandieną. Šįkart mums pavyko įsijausti ne tik į užmirštą gamybos procesą, bet ir į  istorinį salyklą bei  tuo dar labiau apčiuopti praeities aludarystės detales.
Apie 1820 metus Anglijoje paplitę, o  vėliau ir visoje Europoje išpopuliarėję Chevalier miežiai iki XIX a. pabaigos tapo pagrindinė miežių rūšimi salyklui gaminti.  Prieš keletą metų šių miežių kultūra buvo atkurta bei pagaminta iš jų keletą tonų salyklo. Šiais metais mums pavyko gauti Chevallier miežių salyklo. Salyklo gamintojai mus perspėjo, jog ši  miežių rūšis kaprizinga ir todėl be specialaus dekokcijos salinimo būdo jo neįveiksim.  Toks įššūkis mus tik įkvėpė ir nuteikė išbandyti šį salyklą milinant. Milinimas akmenimis – tai  būdas iki baltumo įkaitintais akmenimis kelti salinimo  temperatūrą, o kartu ir savotiška dekokcija. Reikia pastebėti, jog salyklininkai buvo teisūs – įprastose salinimo temperatūrose salyklas niekaip nesidavė sugerti vandenį, tad niekaip nesalo. Tik įmetus karštus akmenis – mentalas po truputi saldėjo ir darėsi klampesnis. Toks mūsų mažas eksperimentas rodo, jog tiek dekokcijos salinimo būdas, kuris labiau būdingas bravorams, tiek milinimas akmenimis turėjo pagrindo. Senosios miežių rūšys turėjo daugiau baltymų, kurie tarsi šarvas saugojo grūde esančius angliavandenius ir tik suskaldžius tą „šarvą” aukštoje temperatūroje, grūdas pasiduodavo salinimas.

Įkaitintais akmenimis  karamelizuotas bei paskrudintas salyklas, suteikiai alui salsvą, stotingą salyklinį skonį.   Darydami “Moko Mauko” alų, akcentavom milinimo techniką, tad stengėmės neužgožti salykliškumo apyniais, tad ir kaip mylime apynio kartėsį, susivaldėm ir apynių šįkart dėjom tiek, jog  dominuotų salykliškumas.  “Moko Maukas” – antroko  stiprumo – 5.5% laipsnių, salsvai  bet neįkyriai lipšnus,  šiek tiek stačiokiškas,lengvu  laužo dūmu kvepiantis – kaip pritinka nuo kaimo sodžiaus kilusiam.

 

Paragauti Moko Mauko galite čia.