Naujasis Dundulio alus „Kiečių”

Šimtai metrų šaltų nerūdijančio metalo vamzdžių, garais alsuojantys katilai, bei gigantiškos fermentacijos talpos slepiančios alų nuo bet kokios santykio su išoriniu pasauliu. Čia žmogus izoliuotas nuo gamybos proceso tarsi nepageidaujamas svetimkūnis – čia pageidaujami tik sterilūs bei koordinuoti mašinerijos prisilietimai. Automatizuota aludarystė tapo labai schematiška, tiksliai sugebanti atkartoti gamybinius procesus, tačiau prarado kūrybiškumą bei galimybė improvizuoti. Tai tarsi gigantiška kopijavimo mašina sugebanti tiražuoti, bet ne kurti. Dundulio aludariai priešinasi tam,  tad nusprendė išleisti seriją alaus  laužančio šiuolaikinės aludarystės kanonus. Šios serijos alūs tai bandymas retrospektyviai pažvelgti į praeities aludarystės procesus, naudotas medžiagas, pripažįstant, jog  100 procentų atkartoti rezultato nepavyks.

Reiktų įvardinti pirmąjį šios serijos alų  – Viržinį gruit elį, kurį kartu su Tikro Alaus draugija išvirėme jau 2012 metais, bei pakartojom šio alaus virimą 2013. Šiandien tęsdami sumanymą išvirėm naują Kiečio gruit elį. Šiam alui pagardinti pasirinkome vieną iš karčiausių Europoje žinomų žolių –  pelyną (Artemisia absinthium), bei paprastąjį kietį (Artemisia vulgaris). Toks žolelių derinys, puikiai pakeičia apynius aluje ir  jau viduramžiais naudotas vienuolynuose – Wermuth alui virti. Taipogi pelynas ir kietis aludarystėje plačiai naudotas Šiaurinėje Europos dalyje – Skandinavijoje, kur apynys net neauga.
Suvaldytas pelyno kartumas ir  žoliniai kiečių tonai harmoningai dera su salyklais, bei kiek primena daugeliui pažįstamą vermuto vyną.

Geros putos!