Apie alų XVII- XVIII a. Vilniuje

Kasdieninis ir įprasčiausias gėrimas buvo alus, lengvesnis ir drumstesnis už dabartinį. Vilniečiai jo išgerdavo daug ir neišsiskyrė iš kaimynų. Alų sau dažniausiai gamindavosi patys, salyklo nusipirkdavo iš salyklininkų. Šie jam gaminti sunaudodavo daug grūdų. Alus virtas, kaip minėta, beveik kiekviename senojo Vilniaus name, o jei patalpas nuomodavosi smuklininkas tai kieme turėdavo ir atskirą bravorą. Be savos gamybos šviesaus lengvo alaus, XVII – XVIII a. Vilniuje buvo galima įsigyti balto kvietinio ir tamsaus atvežtinio Kauno ir Karaliaučiaus alaus.

– Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus Istorija”