Alus prie sovietų
Ar atsimenate tuos laikus kai nuėjęs į krautuvę alaus paprastai negalėjai nusipirkti,. Alus “pasirodydavo” parduotuvėse ir greit “dingdavo”. Net ir deficitinio alaus nieks nepuldavo aklai pirkti, prieš tai alaus butelį išnagrinėdavo prieš šviesą ar nėra nuosėdų. O prie alubarių nusidriekdavo milžiniškos eilės . Tai buvo tarybiniai laikai.
Alaus suvartojimas Lietuvos TSR buvo žemas. Vienam gyventojui per metus teko 44,1 litras (2016 m. – 88.7 l), palyginus su kitomis TSRS respublikomis Lietuvoj buvo suvartojma gerokai daugiau alaus, mus lenkė tik estai (58 l) tuo tarpu mūsų kaimynai latviai vidutiniškai išgerdavo apie 35 l. Tačiau toks mažas alaus vartojimas buvo grindžiamas nepakankama pasiūla ir kokybe. Buvo apskaičiuota, jog faktinis alaus suvartojimas yra vidutiniškai vienam gyventojui 15-20l mažesnis nei reali alaus paklausa.
Iki 1977 m. ši situacija buvo kur kas blogesnė. Vienam gyventojui teko tik 24.1 l alaus.
1977 m. patenkinti respublikos gyventojų alaus poreikį buvo pastatytas didžiausia ir moderniausia alaus darykla – Utenos alaus kombinatas. Tai padidino respublikos alaus gamybos pajėgumą kone trečdaliu, o šalia įkurta salyklidė pagamindavo pusę Lietuvoje gaminamo salyklo. Kombinate pradėta gaminti visiškai nauja alaus pramonei produkcija – “Pepsi Kola” ir “Fanta”.
Dėl trumpo alaus galiojimo ( galiojo apie savaitę) bei taupant transportavimo kaštus buvo taikomas specifinis teritorinio gamybos organizavimo planas. Lietuvos TSR veikusioms alaus darykloms: Vilniaus “Tauro” alaus kombinatas, Šiaulių “Gubernijos” alaus kombinatas bei jos Mažeikių filialas , Kauno alaus ir nealkoholinių gėrimų pramonės gamybinis susivienijimas “Ragutis” , Panevėžio alaus pramonės susivienijimas “Kalnapilis” bei jos Biržų filialas, Klaipėdos “Švyturio” alaus darykla buvo priskirtos aptarnavimo zonos kurios sutapo su tuometinių rajonų ribomis. Dėl tokio pasiskirstymo susiformavo alaus zonos kuriose skyrėsi ne tik tiekiamo alaus įvairovė, kiekybė bet ir kokybė. Tai iliustruoja ir skirtingas alaus suvartojimas aptarnaujamose zonose vidutiniškai vienam gyventojui. Daugiausia alaus buvo suvartojama Klaipėdos Švyturio aptarnaujamoje zonoje (gal dėl to ir kilo tas „Švyturio krašto” toponimas) – 54 l, antroje Vilniaus “Tauras” – 46 l , prasčiausi rodikliai Kauno “Ragutyje” – 35l.