Šiais metais nesusiturėjom ir vėl pasidarėm žirnių salyklo. Tiesa, šįmet mums pagelbėjo vietinis ūkininkas iš Joniškėlio, kuris žirnius daigino ir džiovino savo salyklinėje.  Jo pagalba pavyko žirnių salyklo pasidaryti daugiau, tad jo šių metų Syrne’je dėjom daugiau – net 15 proc. viso salyklo. Todėl ir alus gavosi salykliškesnis, labiau išreikštu žirnio salsvumu, standesne balta puta, drūto kūno – tikras lietuviškas šnekutis.
Dar prieškario laikais lietuviško alaus tyrinėtojas A. Vaitiekūnas apklausęs Žemaitijos ir Šiaurės  Aukštaitijos aludarius pastebėjo, jog  “beveik visur į salyklo pūrą dedama 2-3-4 gorčiai žirnių dėl putojimo”. Dėl putos, dėl tvirto kūno ,- tokias žirnių dėjimo priežastis nurodo senieji aludariai.  Reiktų pastebėti, jog kadaise žirniai buvo viena pagrindinių kultūrų naudotų kasdieniniame mitybos racione, tad tikėtina, jog žirnius naudojo nes jų buvo pilni aruodai.
Tokiu išskirtiniu žirnių alumi žavėjosi  ir žymus anglų žurnalistas bei alaus žinovas – Michael Jackson.  Žirnių alus jam sukėlė prisiminimus apie iš Lietuvos kilusią jo senelę.

Ieškokite “Syrne” alaus geriausiose alinėse:

Šiais metais gamta  krėtė pokštus. Dosniai dalinos lietumi, ankstyvom šalnom ir vėlyvais žiedynais bei vaisiais. Taigi mūsų Viržinis ne išimtis, šiais metais jis sužydės kiek vėliau. Tačiau laukt šio žiedynų aromatų puokštės aludėse liko visai nedaug.
Jau rytoj geriausiose aludėse liesis mūsų sezoninis elis – “Viržinis”. Svaigus viržių medaus aromatas, lengvas žolinis taninas, bei būdinga gruit eliams gaivi rūgštelė – tai išskirtiniai Viržinio alaus charakterio bruožai. Tačiau visko žodžiais nenupasakosi, reiktų paragauti.

Viržinis liesis šiose aludėse (informacija nuolatos pildoma) : http://bit.ly/Viržinis

Jau šį savaitgalį įvyks jubiliejinis XX  Juodaragio festivalis , tad  ta proga ir vėl  putos Dundulio darytas šventinis elis. Kaip jau įprasta proginį alutį gardinome vaiskiomis kadagio uogomis ir šakomis, dabinom kvapniu pajūriniu sotvaru, bei  šį kart dar simboliškai įpynėm Perkūno žolės – geltonžiedžio barkūno puokštę. Lengvas, tačiau turtingas skoniu, menančiu vietos žalių žolynų ir tamsios girios dvelksmą. Skirtas ragauti ir apeigauti!

Bus gardumo! Už barzdas ir kasas!

Šis Dundulio eksperimentas tapo radikali alaus abstrakcija, sąvotiškas metaalus, lyg ir prieštaraujantis alaus apibrėžimui, lyg ir jį papildydamas. Kartu tai buvo bandymas prisikviesti vasaros karščius ir suteikti gaivą saulėtom vasaros dienoms. Ryški mėtos vėsa ir aromatas persipina su nuosaikiu apynių kartumu ir salyklo saldumu, visa tai  mena šaltą pipirmėtės arbatą, tačiau tiršta puta ir žaismingai kylantys burbuliukai leis nesuklysti, jog tai alus. Lengvas – 4.7 % .

Painu?

Metaalaus – Mėta pils galit paragauti šiose aludėse.

Sulos alus vienas iš didžiausių iššūkiu bei įdomiausių projektų Dundulio aludariams.  Pritekinti reikiamą kiekį sulos bei verdant alų visą tą kiekį supilt katilan nemažas iššūkis. Bet mums iššūkiai patinka, tad  be viso to, mes nusprendėm paįvairinti Sulos alų pavasariniais pumpurais. Ilgai braidę po laukus, pamiškes bei sodus pririnkę glėbius besi pumpuruojančių šakelių, bei tikėdamiesi alui perduoti kuo daugiau pavasarinės gaivos, Sulos alų pagardinom juodųjų serbentų, beržų, aviečių pumpurais.
Atgimstančios žemės gaivos, bei subtilaus  ankstyvos žalumos kvapo – Sulos alus mena pavasarėjantį Lietuvos kraštovaizdį.

Kur paragauti: http://bit.ly/Sulalus

Vienas du Sahti arba Yksi Kaksi Sahti, tai mūsų moderni suomiško tradicinio alaus – sahti versija. Darytas iš suomiško  sahti salyklo , kurio sudėties mums taip ir nepavyko sužinoti, tad mums tai buvo tam tikras iššūkis deliojant receptūrą. Bet kaip žinia, genialumas slypi paprastume, tad mes nusprendėme tuo ir vadovautis, tad per daug nemandravodami misą pagardinom keliais glėbiais kadagio šakų, kurias nuvirėm vandenyje, bei jau tradiciniu tapusi Šiaurės šalies prieskoniu – sotvaru, tiesa, dar ir žiūpsnelį apynio krestelėjom. Viską užmaišę, garsiai Kalevalos epo XX runą skaitėm , o  miežių sultis miele uždėję Ukko šaukėm.
Sodrus, 6 abv. stiprumo, ryškaus kadagio spyglio skonio, bei sotvaro aromato, tikrai salykliškas sahti.

Yksi Kaksi jums įpils čia.

Kol  gaivūs pavasariniai vėjai vaikė niūrius debesis po dangų,  Dundulio bravoriai subrandino išties kitokį – šviesų, ryškų, lengvą  kviečio debesainį. Dabar atėjo pats metas išleisti šį šviesuolį Lietuvos padangėn.
Sukošti į statines, kviečio debesainiai jau pajudėjo link puikiausių Lietuvos aludžių, kurių kranais jie plauks į jūsų stiklus. Lengvi – tik 4,2 % kritulių, ~ 40% kviečių, tiek pat miežių bei truputis avižų salyklo gausos debesainiai stebins Jus savo salstelėjusiu pūrumu ir puikiai derės prie šylančio oro.

Kvietiniai Debesainiai teka: http://bit.ly/Debesainis

Debesainio receptūra: čia

Šylant orams Dundulis mažina laipsnius. Ir šįkart tai daro konceptualiai, bendradarbiaudami su menininku Žilvinu Landzbergu.  Ši menininko ir aludarių koloboracija įgavo kodinį pavadinimą “R“.  Būtent tokiu pavadinimu įvardintas  Žilvino Landzbergo projektas, atstovaujantis Lietuvos nacionalinį paviljoną   57-ojoje Venecijos meno bienalėje.

„R“ – tai pati kompleksiškiausia lotyniškos abėcėlės raidė, sudaryta iš viso spektro skirtingų geometrinių formų bei reikšmių, sujungiančių racionalumą ir vaizduotę. Menininko projekte “R” elementas įgyja skirtingus pavidalus, kartais tapdamas erdve, o kartais – objektu, personažu, raide, ženklu ar portalu.  Aludarių objekte  “R” elemento kompleksiškumą įprasmina  svarbiausių alaus komponentų – mielių, salyklo ir apynių žaismas. Šiame laipsniu lengvame – 4.5 % aluje,  tiek mielės,  tiek salyklas  bei apyniai įgyja lygiareikšmius vaidmenis sukurdami darnų ir įvairialypį skonį, kuriame pinasi lakūs fermentacijos esteriai, gėliškas apynių aromatas,  subtilus salyklo salsvumas bei lengvas skrudėsis.

P.S. Nuo šiol  D u n d u l i s  viešina savo receptus. R (R a u d o n i o) receptą rasite čia.

Kanapė artimiausia apynio giminaitė. Jų genetinis kodas toks panašus, jog selekcininkai juokauja, jog įskiepijus kanapę į apynį ji vytusi  į dangų. Tad visai nenuostabu, jog pristigus apynių,  kanapių žiedai puikiai pavadavo apynius.  Naudoti kanapes vietoje apynių, mus paskatino ne nepriteklius, o būtent visuotinis apynių perteklius, bei siekis įrodyti, jog ne tik apynys suteikia alui žavėsį.  Šio alaus virimui,  naudojome ne tik kanapių žiedus – kaip pamainą apyniui,bet ir pakepintas kanapių  sėklas, kurios puikiai atstojo skrudintą salyklą. Tad kanapė šio elio skonį formuoja dviem planais – salykliniu, suteikdama lengvai skrudintų lazdynų riešutų skonį, bei lengvą, šilkinį kūną, bei  žoliniu, suteikiančiu alui lengvą žoliškumą, bei visiems atpažįstamą kanapės žiedų aromatą, kurį paįvairina  santūrus žemiški angliški First Gold apyniai.

Šio elio reikalaukite  šiuose alubariuose.

P.S. Labai norėtume padėkoti draugams iš  “Kanapinės krautuvės“, kuri parūpino žaliavos mūsų kūrybai, bei pasidalino savo žiniomis apie šį unikalų augalą.