Alaus grynumo įstatymas

1516 m. balandžio 23 d. Bavarijos kunigaikštis Liudvikas X ir kartu Bavariją valdęs Vilhelmas VI įvedė alaus grynumo įstatymą – Reinheitsgebot. Šis įstatymas galiojo tik Bavarijos kunigaikštystėje. Vadovaujantis šiuo įstatymu alui virti aludariai galėjo naudoti tik miežių salyklą, apynius ir vandenį. Bismarkui suvienijus Vokietiją 1871m. šis įstatymas išplito ir kituose Vokietijos regionuose. O 1906 m. alaus grynumo įstatymas įsigaliojo visoje Kaizerinėje Vokietijoje. Tiesa įstatymas kito ir vėlesnėse jo modifikacijose leista naudoti kviečių salyklą viršutinės fermentacijos alums, taipogi ingridientų tarpe paminėtos ir mielės. Reiktų paminėti, jog alaus grynumo įstatymas – Reinheitsgebot yra seniausias teisinis aktas reguliavęs maisto kokybę.
Šią progą vokiečiai nuo 1987 m. švenčia alaus dieną. Galime ir mes pakelti bokalus už vokišką kokybę!

Karel Balling išradimas

Iš Bohemijos kilęs Karel Balling 1843 metais pristatė skysčio klampumo skaičiavimo sistemą, kuri leido hidrometro pagalba nustatyti skystyje ištirpusių kietujų medžiagų procentą. Tai buvo revoliucingas išradimas, kuris leido aludariams nustatyti alaus stiprumą. Ar atsimenat dar tarybiniais laikais Žigulinis alus buvo 11 % stiprumo. Iš tiesų tai reiškia, procentą fermentuojamų medžiagų ištirpusių viename litre skysčio. Tas fermentuojamas medžiagas – cukrus – suvalgo mieles ir išskiria alkoholį bei CO2. Taigi 11 % alus ištiesų buvo apie 4.2 % alkoholio tūrio stprumo.